Stalas, prie kuriuo sėdėjo trys moterys

  Aušra Dajorė         2016 rugsėjo mėn. 6 d.

Stalas, prie kuriuo sėdėjo trys moterys

Moterims, kurios sėdėjo prie klykiančių jausmų stalo jau buvo nebesvarbus jų amžius, buvo nebesvarbi akimirka, kurios jos troško, buvo svarbi tik laiko tėkmė.

Pasibaigus diskusijai pirmoji moteris taip ir nepamatė ko taip siekė trečioji. Keista, bet viso pokalbio metu ji matė tik raukšles, kurios buvo likusios ant trečiosios moters rankų.

Visas šias moteris vienijo bendras siekis, tai užbaigti savo gyvenimo paveikslą. Paveikslą, kuriuo vingis idealiai parodys sukauptas žinias bei išmoktas pamokas. Paveikslą, kuris leis pasijusti išskirtine. Paveikslą, kuris bus kupinas galimybių, iššūkių bei gyvenimo noro viską gauti čia ir dabar. Paveikslą, kuris leis būti sėkmingai, bei gyventi tarp vertę turinčių daiktų.

Trečioji moteris, kuri visą gyvenimą mokėjo jausti kitus žmones, taip ir nepajautė, ką girdėjo antroji keliaudama gyvenimo keliu. Taip ir nepajautė, kodėl antroji taip mėgo klausytis. Taip ir nepajautė, kodėl antroji neišgirdo savęs.

Vienintelis noras, kuris liko šioms trims moterims buvo sustoti bent jau dabar. Sustoti bei aplankyti tuos, kurie joms liko. Sustoti bei padėkoti gyvenimui, gal ir už pavėluotą, bet už labai lauktą ir norimą akimirką pamilti save...

Su meile, Aušra...

←  Grįžti į visas istorijas  Peržiūrėti paveikslą  →