Maži atsiminimai, didelės patirtys.

  Aušra Dajorė         2016 liepos mėn. 29 d.

Maži atsiminimai, didelės patirtys.

Šiandien tvarkant namus radau senas vaikystės nuotraukas, maža mergaitė žvelgė į mane iš nuotraukų. Nemeluosiu, nebuvau „lengvas vaikas“. Buvau labai sunki tiek būdų, tiek ir svoriu. Tikrai buvau išlepusi. Atrodė daiktai suteikia didžiausią laimę, dabar gėda... Valgiau tik mėsą, vegetarai neskaitykite šios dalies, bet iš tikro valgiau tik mėsą. Sakydavo, ką šiam vaikui duoti skanaus? – Mėsos :)

Jau vaikystėje galvojau, kaip seksualu ant veido apgamas, todėl jį nusipiešdavau kaip Merlin Monro. Išmokau šaltai meluoti: – Kaip šuo tau perkando nosį? – Atbėgo ir puolė! Ir tai ne vienas vaikiškas melas. Aušra kodėl neišplovei indų? – Todėl, nes visą dieną nebuvo šilto vandens! Ką tapysi? – Merlin Monro! Ką valgysime šiandien? – Kepsnį.

Ką iki šiol sugebu tai, kaip vaikystėje papūsti lūpas, kai kažkas nepatinka, vyras gali tai patvirtinti. Arba pažvelgti savo žvilgsiu kuris nužudo. Dabar šypsausi, kažkas pasikeitė, kažkas liko, tik galiu pasididžiuoti didžiausiu pasiekimu – daiktai nebesuteikia didžiausios laimės. Dažna mano suknelė iš HUMANOS, didžiausia laimė man – šeima.

Bučiuoju, Jūsų Aušrė!:)

←  Grįžti į visas istorijas