Akys, kuriuos žiūrėjo į mane

  Aušra Dajorė         2016 lapkričio mėn. 29 d.

Akys, kuriuos žiūrėjo į mane

Akys, kuriuos žiūrėjo į mane atrodė persmelktos liūdesio, praeities neapykantos, raukšlėtos nuostabos. Tarsi klausdamos: – „Kurie pragaištingi klystkeliai tave atvedė į šį dievo užmirštą kraštą?“ Kraštą, kuriuo gatvės persmelktos cigarų dūmais, vaikų riksmais, neišsipildžiusiomis svajonėmis. Kraštą, kuriame liūdnų akių mama, laikanti mergaitę ant rankų, yra kasdienybė. Mergaitę, kurios lemtį kuria gatvės sienos. Mergaitę, kurios svajonė yra tiesiog išmokti svajoti.

Ir vėl pilna taurė viskio, ir vėl tos akys... Cigaro dūmas persmelkia mintis ir grąžina į realybę. Į realybę, kurioje pagrindinei herojai esame mes, tik ar dar kas nors tai žino...

←  Grįžti į visas istorijas  Peržiūrėti paveikslą  →