Vienas, du, trys...

  Aušra Dajorė         2017 kovo mėn. 16 d.

Vienas, du, trys...

Vienas, du, trys... Ir vėl baimė likti vienai, likti be palaikymo. Baimė, kurį mėgsta likti viduje, tarsi jausmas leidžiantys sustoti, pagalvoti ir kartu nieko nedaryti...

Visi, tamsiai pilki žingsniai jau sudėlioti, knygos dainuojančios apie gyvenimo taisykles perskaitytos. Liko tik atrasti ją, tą melodiją, kuri skambės atsikėlus ir migdys tamsumoje. Jį, tą grožį, kuris kels pavydo bangą ir stums į priekį. Juos, tuos jausmus, kurie draskys man krutinę verždamiesi užpildyti mane supančius žmones.

Darbas jau baigtas, inicialai padėti. Viduje keistas nerimas. Galvoje skamba tik vienas klausimas, kas gi jį priglaus... Šį grožį, kuris leis tau matyti giliausias svajones. Grožį, kuris persmelks tavo krutinę vaivorykštės jausmais. Grožį, kuris primins tau praeitų takų melodiją. Kas gi, jeigu ne tu...

Po tamsiai pilkų žingsnių liko tik šypsena. Šypsena, be kurios mano dabartinis gyvenimas neįsivaizduojamas, nes kiekvieną kartą ją padovanojusi naujai sutyktam nepažystamajam aš gaunu glėbį atgal.

Vienas, du, trys... Baimė liko, tik dabar aš supratau, kad visą tą laiką ji ir mokė mane pamilti, mokė išgirsti kito širdį, mokė tapyti...

←  Grįžti į visas istorijas  Peržiūrėti paveikslą  →